h1

Nebėr saulės šilumos.

11/17/2010

Manau niekada nesuprasiu, kaip galima taip greitai pakeisti nuomonę/ jausmus/ svajones. Niekada nesuprasiu todėl, nes visada tikėjau ir manau tikėsiu ilgaamžiškumu.  Tačiau, užteko vieno vakaro, vieno vienintelio vakaro, kad iš padebesių skraidymo trapiais sparnais, vėl tvirtai atsistočiau and kieto žemės grindinio.

Taip, pykau. Stipriai. Nepamenu kada paskutinį kartą iš pykčio apsiašarojus būčiau (būna ir taip)

Ir kodėl būtent tada, kai pradedi tikėti, kad gali kažkuom pasitikėti 100%. haha never ever again!

Nebepykstu. Tačiau širdy kažko trūksta. Tuščia.

Visiuomet pasakyti atsiprašau yra lengviau nei atleisti. Visada atleisti yra lengviau nei pamiršti…. Tačiau tik pamiršus galima mylėti.

Mes visuomet galime rinktis iš kelių variantų, tačiau, ne visuomet to norime, argi ne taip?

 

 

***

Lašas.

Po rudeninio lietaus.

Žingsnis.

Balsas.

Nieko negirdi?

Tau reikia prasmės?

Jos čia nerasi!!!

Ten, kur palikai ją,

Eik ir pasiimk!!!

 

Lyja.

Nebėr saulės šilumos.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: